Pristatome Aistės Garbatavičiūtės referatą apie riedulį ir merginų komandą "INTĄ"! Dėkui Aistei, kad pasidalino!
Žolės riedulio žaidimo šaknys yra žiloje senovėje. Manoma, kad šis sportas Egipte buvo žaidžiamas dar 4000 metų pr. Kr., o Etiopijoje - 1000 metų pr. Kr. Teigiama, kad žolės riedulys yra seniausias pasaulyje žaidimas, kuriam reikalingos lazdos ir kamuoliukas. Įvairiuose muziejuose netrūksta įrodymų, kad poegiptiečių ir etiopų pamėgo graikai ir romėnai. Dar prieš Kristupo Kolumbo kelionę į Naująjį pasaulį ten žolės riedulį žaidė actekai. Spėjama, kad angliškas žolės riedulio pavadinimas kilo nuo prancūziško žodžio "hoquet". Taip prancūzai viduramžiais vadino žaidimą su lazdomis ir kamuoliuku. Šiuolaikinis žolės riedulys išsivystė 18-ojo amžiaus viduryje Anglijos mokyklose, o oficialia šios sporto šakos įteisinimo data laikomi 1861 metai. Tada pietryčių Londone buvo įkurtas pirmasis žolės riedulio klubas pasaulyje - "Blackheath". Netrukus kitas Anglijos sostinės klubas - "Teddington" - parengė pirmąsias taisykles. Jose pirmą kartą buvo uždrausta liesti kamuoliuką rankomis, kelti lazdas aukščiau pečių ir įvesta smūgiavimo zonos taisyklė. 1886 metais šios naujovės buvo įtrauktos į oficialias tuomet įkurtos Anglijos žolės riedulio asociacijos taisykles.
ŽOLĖS RIEDULYS LIETUVOJE
Lietuvoje žolės riedulys prigijo tik iš trečio karto. Pirmasis 1954 m. tuometinio Lietuvos Kūno kultūros instituto (LKKI) studentus su šiuo žaidimu supažindino žinomas krepšinio ir rankinio treneris Valerijus Grešnovas. Jo iniciatyva Kaune suburta vyrų žolės riedulio komanda 1955 m. debiutavo 1-ajame SSRS sąjunginiame turnyre ir užėmė 5-ąją vietą. Po metų jau "Žalgirio" pavadinimu kauniečiai buvo 7-ti. 1956 m. lietuviai Kaune taip pat žaidė draugiškas rungtynes su SSRS rinktinės 1-ąja ir 2-ąja komandomis ir tik po atkaklios pralaimėjo joms atitinkamai 0:3 ir 0:1. Tuo pirmasis žolės riedulio etapas Lietuvoje ir baigėsi.
Antras bandymas populiarinti žolės riedulį buvo 1968 m. Trenerio Adolfo Mickaus suburti LKKI studentai ir ledo ritulininkai Lietuvos rinktinės vardu išvyko į 3-iąjį sąjunginį turnyrą, kuriame buvo kovojama dėl kelialapių į 1969 m. SSRS čempionatą. Lietuviai pralaimėjo daugumą rungtynių ir turėjo žaisti papildomus mačus su Latvija. Kaune "Inkaro" stadione sužaista lygiosiomis 0:0, o Rygoje pralaimėta 0:1. Po šios nesėkmės žolės riedulys beveik 10 metų Lietuvoje buvo pamirštas.
Trečias bandymas siejamas su jaunu gydytoju terapeutu Feliksu Paškevičiu. Jis 1977 m. vasarą savo iniciatyva išvyko į Maskvą susipažinti su žolės rieduliu ir rudenį pradėjo kviesti Šiaulių merginas į naujos sporto šakos treniruotes. SSRS žolės riedulys jau buvo žaidžiamas porą metų - 1975 m. pirmoji komanda buvo įkurta Andižane (Uzbekija).
PAGRINDINĖS ŽOLĖS RIEDULINIKŲ POZICIJOS
Puolėjai – atakuojantys žaidėjai, kurie, gavę kamuolį iš komandos draugų, stengiasi klaidindami gynėjus bei perduodami kamuolį komandos draugams sukurti progas įvarčiams įmušti arba patys įmušti įvartį. Jų darbas gynyboje – neleisti priešininkų komandai sukurti atakos.
Saugai – aikštės vidurio žaidėjai, kurie turi padėti atakuoti puolėjams ir gintis gynėjams. Saugai gali būti atraminiai (arčiau gynėjų, atlieka daugiau gynybines funkcijas), vidurio (kontroliuoja žaidimą aikštės viduryje) bei atakuojantys (žaidžia po puolėjais ir jiems padeda kurti atakas).
Gynėjai – gynybinio plano žaidėjai, kurių tikslas – neleisti varžovų žaidėjams priartėti prie ginamų vartų. Jei vartininkas išbėga iš vartų (pavyzdžiui, per mažąjį kampinį), tai gynėjas arba du dažniausiai pavaduoja vartininką, tačiau vartus ginti gali tik lazda. Gynėjai dažniausiai dalyvauja atakose tik mažųjų kampinių metu ir, žinoma, kontratakų metu.
Vartininkas – žaidėjas, kurio tikslas – atmušti į vartus skriejantį kamuoliuką. Vartininkas dėvi įvairių kūno dalių apsaugas. Jis vartus gali ginti visomis kūno dalimis bei lazda. Vartininkas yra paskutinė komandos gynybos grandis.
APIE ŽAIDIMĄ
Kiekvienoje komandoje yra po 10 aikštės žaidėjų ir po 1 vartininką. Žaisti galima tik lazdomis varantis kamuoliuką. Vartininkas gali saugoti vartus bet kuria kūno dalimi. Žaidimo tikslas – įmušti kuo daugiau įvarčių į varžovo vartus ir praleisti kuo mažiau įvarčių į savuosius. Rungtynių trukmė: du kėliniai po 35 minutes. Tarp jų daroma 10 minučių pertrauka. Jei nugalėtojas per pagrindinį rungtynių laiką neišaiškinamas, yra mušami baudiniai iš 6,4 metrų atstumo tik į vartininko ginamus vartus. Teisėjas nusprendžia, kurie vartai bus naudojami baudiniams mušti, o metant monetą nusprendžiama, kuri komanda muš pirma.
TEISĖJAVIMAS IR SANKCIJOS
Įspėjimas (žalia kortelė) – žaidėjas gauna įspėjimą, jeigu jis nuolatos pažeidžia taisykles arba jas pažeidžia grubiai, neklauso teisėjo sprendimų, delsia pradėti žaidimą, ginčijasi arba elgiasi nesportiškai.
Įspėjimas ir pašalinimas (geltona kortelė) – žaidėjas įspėjamas ir pašalinamas 5 minutėms už tokias pačias nuobaudas.
Pašalinimas iki rungtynių pabaigos (raudona kortelė) - žaidėjas šalinamas iš aikštės iki rungtynių pabaigos, jeigu jis padaro rimtą pražangą, žaidžia labai grubiai, naudoja įžeidžiančius žodžius.
Lietuvoje žolės riedulys prigijo tik iš trečio karto. Pirmasis 1954 m. tuometinio Lietuvos Kūno kultūros instituto (LKKI) studentus su šiuo žaidimu supažindino žinomas krepšinio ir rankinio treneris Valerijus Grešnovas. Jo iniciatyva Kaune suburta vyrų žolės riedulio komanda 1955 m. debiutavo 1-ajame SSRS sąjunginiame turnyre ir užėmė 5-ąją vietą. Po metų jau "Žalgirio" pavadinimu kauniečiai buvo 7-ti. 1956 m. lietuviai Kaune taip pat žaidė draugiškas rungtynes su SSRS rinktinės 1-ąja ir 2-ąja komandomis ir tik po atkaklios pralaimėjo joms atitinkamai 0:3 ir 0:1. Tuo pirmasis žolės riedulio etapas Lietuvoje ir baigėsi.
Antras bandymas populiarinti žolės riedulį buvo 1968 m. Trenerio Adolfo Mickaus suburti LKKI studentai ir ledo ritulininkai Lietuvos rinktinės vardu išvyko į 3-iąjį sąjunginį turnyrą, kuriame buvo kovojama dėl kelialapių į 1969 m. SSRS čempionatą. Lietuviai pralaimėjo daugumą rungtynių ir turėjo žaisti papildomus mačus su Latvija. Kaune "Inkaro" stadione sužaista lygiosiomis 0:0, o Rygoje pralaimėta 0:1. Po šios nesėkmės žolės riedulys beveik 10 metų Lietuvoje buvo pamirštas.
Trečias bandymas siejamas su jaunu gydytoju terapeutu Feliksu Paškevičiu. Jis 1977 m. vasarą savo iniciatyva išvyko į Maskvą susipažinti su žolės rieduliu ir rudenį pradėjo kviesti Šiaulių merginas į naujos sporto šakos treniruotes. SSRS žolės riedulys jau buvo žaidžiamas porą metų - 1975 m. pirmoji komanda buvo įkurta Andižane (Uzbekija).
PAGRINDINĖS ŽOLĖS RIEDULINIKŲ POZICIJOS
Puolėjai – atakuojantys žaidėjai, kurie, gavę kamuolį iš komandos draugų, stengiasi klaidindami gynėjus bei perduodami kamuolį komandos draugams sukurti progas įvarčiams įmušti arba patys įmušti įvartį. Jų darbas gynyboje – neleisti priešininkų komandai sukurti atakos.
Saugai – aikštės vidurio žaidėjai, kurie turi padėti atakuoti puolėjams ir gintis gynėjams. Saugai gali būti atraminiai (arčiau gynėjų, atlieka daugiau gynybines funkcijas), vidurio (kontroliuoja žaidimą aikštės viduryje) bei atakuojantys (žaidžia po puolėjais ir jiems padeda kurti atakas).
Gynėjai – gynybinio plano žaidėjai, kurių tikslas – neleisti varžovų žaidėjams priartėti prie ginamų vartų. Jei vartininkas išbėga iš vartų (pavyzdžiui, per mažąjį kampinį), tai gynėjas arba du dažniausiai pavaduoja vartininką, tačiau vartus ginti gali tik lazda. Gynėjai dažniausiai dalyvauja atakose tik mažųjų kampinių metu ir, žinoma, kontratakų metu.
Vartininkas – žaidėjas, kurio tikslas – atmušti į vartus skriejantį kamuoliuką. Vartininkas dėvi įvairių kūno dalių apsaugas. Jis vartus gali ginti visomis kūno dalimis bei lazda. Vartininkas yra paskutinė komandos gynybos grandis.
APIE ŽAIDIMĄ
Kiekvienoje komandoje yra po 10 aikštės žaidėjų ir po 1 vartininką. Žaisti galima tik lazdomis varantis kamuoliuką. Vartininkas gali saugoti vartus bet kuria kūno dalimi. Žaidimo tikslas – įmušti kuo daugiau įvarčių į varžovo vartus ir praleisti kuo mažiau įvarčių į savuosius. Rungtynių trukmė: du kėliniai po 35 minutes. Tarp jų daroma 10 minučių pertrauka. Jei nugalėtojas per pagrindinį rungtynių laiką neišaiškinamas, yra mušami baudiniai iš 6,4 metrų atstumo tik į vartininko ginamus vartus. Teisėjas nusprendžia, kurie vartai bus naudojami baudiniams mušti, o metant monetą nusprendžiama, kuri komanda muš pirma.
TEISĖJAVIMAS IR SANKCIJOS
Įspėjimas (žalia kortelė) – žaidėjas gauna įspėjimą, jeigu jis nuolatos pažeidžia taisykles arba jas pažeidžia grubiai, neklauso teisėjo sprendimų, delsia pradėti žaidimą, ginčijasi arba elgiasi nesportiškai.
Įspėjimas ir pašalinimas (geltona kortelė) – žaidėjas įspėjamas ir pašalinamas 5 minutėms už tokias pačias nuobaudas.
Pašalinimas iki rungtynių pabaigos (raudona kortelė) - žaidėjas šalinamas iš aikštės iki rungtynių pabaigos, jeigu jis padaro rimtą pražangą, žaidžia labai grubiai, naudoja įžeidžiančius žodžius.
ŽAIDIMO TECHNIKA BEI YPATYBĖS
Aikštė – vieta, kurioje vyksta žaidimas. Aikštės danga yra žolė, tačiau šiuo metu dažniausiai naudojama danga yra dirbtinė, kadangi žaidžiant ant tikros žolės žaidimo kokybei neigiamos įtakos turi nelygumai.
Riesta lazda – skiriamasis žolės riedulio, kaip sporto šakos, bruožas. Ji skirta varytis, perduoti, stabdyti, smūgiuoti ir mesti kamuoliuką. Dešinė lazdos pusė yra apvalaus pjūvio, o kairė – plokščia. Kamuoliuką liesti galima tik plokščia lazdos dalimi, todėl lazdą reikia nuolat sukioti. Jo lietimas apvalaus pjūvio dalimi traktuojamas kaip taisyklių pažeidimas.
Įvartis – jis gali būti pelnomas tik 3 būdais: iš žaidimo, iš mažojo kampinio, iš baudinio. Įvarčiai iš žaidimo gali būti įmušti tik iš "smūgiavimo apskritimo" - pusės apskritimo ploto prieš varžovų vartus. Įvartis pelnytas po smūgio iš už šios zonos ribų yra neįskaitomas.
Mažieji kampiniai – žaidimo momentas. Mažasis kampinis skiriamas tada, kai priešininkų komandos žaidėjai pažeidžia taisykles smūgiavimo zonoje. Kuomet teisėjas paskiria mažąjį kampinį, žaidimas sustabdomas ir abiejų komandų žaidėjai užima savo vietas: vienas puolėjas su kamuoliuku atsistoja prie galinės aikštės linijos, kiti laukia prie "smūgiavimo apskritimo" (visi privalo būti už jo ribų). Iki 5 gynėjų (įskaitant vartininką) laukia mažojo kampinio pradžios už galinės linijos. Jie gali būti ir pačiuose vartuose, ir šalia jų. Kiti besiginančios komandos žaidėjai mažojo kampinio pradžios privalo laukti už aikštės centro linijos. Mažasis kampinis prasideda, kai kamuoliukas perduodamas vienam iš prie "smūgiavimo zonos" linijos laukiančių žaidėjų. Pirmą kartą puolėjai prie kamuoliuko privalo prisiliesti už "smūgiavimo zonos" ir gali smūgiuoti į vartus tik į ją įžengę. Kai puolančios komandos žaidėjas nuo galinės linijos pasiunčia kamuoliuką savo partneriams, į "smūgiavimo zoną" gali įbėgti gynėjai ir daryti viską, kad apgintų savo vartus.
Smūgis – žaidimo momentas, kai atitraukus lazdą nuo kamuoliuko ja užsimojama ir smūgiuojamas kamuoliukas. Žolės riedulininkų smūgiai skirstomi į 2 kategorijas, angliškai vadinamas "hit" ir "flick" arba "scoop". Po mažojo kampinio smūgiuoti į vartus galima tik 460 milimetrų aukštyje. Ar viskas buvo pagal taisykles, galima nesunkiai nustatyti pagal garsą, nes būtent tokio aukščio lenta yra įrengta už vartų. Atsimušus į ją kamuoliukui, pasigirsta specifinis garsas. Bandant pelnyti įvartį kitais būdais, kamuoliukas lazda į vartus ne smūgiuojamas, o metamas.
Baudinys - vieno žaidėjo smūgis iš 6,40 metrų atstumo į tik vartininko ginamus vartus. Visi kiti komandų nariai privalo pasitraukti už 23 metrų apskritimo ribos. Tokie smūgiai dažniausiai yra skiriami už grubų gynėjų žaidimą "smūgiavimo zonoje" prie savo vartų. Baudinių metu rungtynių laikas yra sustabdomas.
ŽOLĖS RIEDULIO MERGINŲ KOMANDA „INTA“
"INTA"- tai Širvintų miestelyje jau 28-us metus skaičiuojančio žolės riedulio komanda, kurią sudaro Širvintų merginos, sėkmingai konkuruojančios Lietuvos čempionatuose!
„INTA“ KLUBO LAIMĖJIMAI (merginų komandos)
Aikštė – vieta, kurioje vyksta žaidimas. Aikštės danga yra žolė, tačiau šiuo metu dažniausiai naudojama danga yra dirbtinė, kadangi žaidžiant ant tikros žolės žaidimo kokybei neigiamos įtakos turi nelygumai.
Riesta lazda – skiriamasis žolės riedulio, kaip sporto šakos, bruožas. Ji skirta varytis, perduoti, stabdyti, smūgiuoti ir mesti kamuoliuką. Dešinė lazdos pusė yra apvalaus pjūvio, o kairė – plokščia. Kamuoliuką liesti galima tik plokščia lazdos dalimi, todėl lazdą reikia nuolat sukioti. Jo lietimas apvalaus pjūvio dalimi traktuojamas kaip taisyklių pažeidimas.
Įvartis – jis gali būti pelnomas tik 3 būdais: iš žaidimo, iš mažojo kampinio, iš baudinio. Įvarčiai iš žaidimo gali būti įmušti tik iš "smūgiavimo apskritimo" - pusės apskritimo ploto prieš varžovų vartus. Įvartis pelnytas po smūgio iš už šios zonos ribų yra neįskaitomas.
Mažieji kampiniai – žaidimo momentas. Mažasis kampinis skiriamas tada, kai priešininkų komandos žaidėjai pažeidžia taisykles smūgiavimo zonoje. Kuomet teisėjas paskiria mažąjį kampinį, žaidimas sustabdomas ir abiejų komandų žaidėjai užima savo vietas: vienas puolėjas su kamuoliuku atsistoja prie galinės aikštės linijos, kiti laukia prie "smūgiavimo apskritimo" (visi privalo būti už jo ribų). Iki 5 gynėjų (įskaitant vartininką) laukia mažojo kampinio pradžios už galinės linijos. Jie gali būti ir pačiuose vartuose, ir šalia jų. Kiti besiginančios komandos žaidėjai mažojo kampinio pradžios privalo laukti už aikštės centro linijos. Mažasis kampinis prasideda, kai kamuoliukas perduodamas vienam iš prie "smūgiavimo zonos" linijos laukiančių žaidėjų. Pirmą kartą puolėjai prie kamuoliuko privalo prisiliesti už "smūgiavimo zonos" ir gali smūgiuoti į vartus tik į ją įžengę. Kai puolančios komandos žaidėjas nuo galinės linijos pasiunčia kamuoliuką savo partneriams, į "smūgiavimo zoną" gali įbėgti gynėjai ir daryti viską, kad apgintų savo vartus.
Smūgis – žaidimo momentas, kai atitraukus lazdą nuo kamuoliuko ja užsimojama ir smūgiuojamas kamuoliukas. Žolės riedulininkų smūgiai skirstomi į 2 kategorijas, angliškai vadinamas "hit" ir "flick" arba "scoop". Po mažojo kampinio smūgiuoti į vartus galima tik 460 milimetrų aukštyje. Ar viskas buvo pagal taisykles, galima nesunkiai nustatyti pagal garsą, nes būtent tokio aukščio lenta yra įrengta už vartų. Atsimušus į ją kamuoliukui, pasigirsta specifinis garsas. Bandant pelnyti įvartį kitais būdais, kamuoliukas lazda į vartus ne smūgiuojamas, o metamas.
Baudinys - vieno žaidėjo smūgis iš 6,40 metrų atstumo į tik vartininko ginamus vartus. Visi kiti komandų nariai privalo pasitraukti už 23 metrų apskritimo ribos. Tokie smūgiai dažniausiai yra skiriami už grubų gynėjų žaidimą "smūgiavimo zonoje" prie savo vartų. Baudinių metu rungtynių laikas yra sustabdomas.
ŽOLĖS RIEDULIO MERGINŲ KOMANDA „INTA“
"INTA"- tai Širvintų miestelyje jau 28-us metus skaičiuojančio žolės riedulio komanda, kurią sudaro Širvintų merginos, sėkmingai konkuruojančios Lietuvos čempionatuose!
„INTA“ KLUBO LAIMĖJIMAI (merginų komandos)
V.Strakšys – pirmasis komandos „INTA“ treneris, geriausias visų laikų strategas.1986m. – Jaunučių pirmenybes 3vieta (Charkovas)
1991m. - Jaunimo pirmenybės 1vieta (Prancūzija)
1999m. – Rinktinėje dalyvavo 5 Širvintiškės (Lenkija)
2002m. - Rinktinėje dalyvavo 4 Širvintiškės (Šiauliai)
2003m. – Jaunučių žaidynės 2vieta (Šiauliai)
2003m. - U-16 rinktinė, dalyvavo 4 Širvintiškės. Čempionės (Bulgarija)
2006m. – U-14”INTA”, Čempionės (Šiauliai)
2006m. – U-14”INTA”, Čempionės (Širvintos)
2006m. – Moterų uždarų patalpų pirmenybės, 3vieta (Šiauliai)
2009-2010m. – Bronzinė “INTA“
2011 metų kovo 5-6 dienomis Panevėžyje (Rankinio sporto centro salėje, Durpyno g. 3a) vyko Lietuvos moterų uždarų patalpų čempionato III rato „A“ diviziono bei „B“ diviziono finalinės varžybos.
Kartu pasibaigė ir 2011 metų Lietuvos moterų uždarų patalpų riedulio čempionatas.
Po trečiojo rato paskutinių ketverių susitikimų, Rasos Buzienės ir Aušros Janutaitės treniruojamos Širvintų "Intos" merginos ir sumažėjusiomis žaidėjų pajėgomis sugebėjo apginti trečiąją vietą ir pasipuošti bronzos medaliais.
„INTA“ TRENERĖ
Rasa Buzienė, Sičiūnaitė
(1970 01 10 Bekupė, Molėtų raj.), žolės riedulininkė, trenerė. Tr. metodininkė (2000). 1991 baigė LVKKI. 1991-93 Širvintų žolės riedulio sporto klubo Inta, 1993-2000 Širvintų sporto m los tr., nuo 2000 tr. metodininkė. Žymiausiosios auklėtinės: Europos jaunimo uždarų patalpų žolės riedulio čempionės E. Raginskaitė, L.Gatelytė (2001) ir U. Chmeliauskaitė (2009), vicečempionė J. Marcinauskaitė (2005). KKSD Atminimo medalis (2008).
IŠVADOS
1991m. - Jaunimo pirmenybės 1vieta (Prancūzija)
1999m. – Rinktinėje dalyvavo 5 Širvintiškės (Lenkija)
2002m. - Rinktinėje dalyvavo 4 Širvintiškės (Šiauliai)
2003m. – Jaunučių žaidynės 2vieta (Šiauliai)
2003m. - U-16 rinktinė, dalyvavo 4 Širvintiškės. Čempionės (Bulgarija)
2006m. – U-14”INTA”, Čempionės (Šiauliai)
2006m. – U-14”INTA”, Čempionės (Širvintos)
2006m. – Moterų uždarų patalpų pirmenybės, 3vieta (Šiauliai)
2009-2010m. – Bronzinė “INTA“
2011 metų kovo 5-6 dienomis Panevėžyje (Rankinio sporto centro salėje, Durpyno g. 3a) vyko Lietuvos moterų uždarų patalpų čempionato III rato „A“ diviziono bei „B“ diviziono finalinės varžybos.
Kartu pasibaigė ir 2011 metų Lietuvos moterų uždarų patalpų riedulio čempionatas.
Po trečiojo rato paskutinių ketverių susitikimų, Rasos Buzienės ir Aušros Janutaitės treniruojamos Širvintų "Intos" merginos ir sumažėjusiomis žaidėjų pajėgomis sugebėjo apginti trečiąją vietą ir pasipuošti bronzos medaliais.
„INTA“ TRENERĖ
Rasa Buzienė, Sičiūnaitė
(1970 01 10 Bekupė, Molėtų raj.), žolės riedulininkė, trenerė. Tr. metodininkė (2000). 1991 baigė LVKKI. 1991-93 Širvintų žolės riedulio sporto klubo Inta, 1993-2000 Širvintų sporto m los tr., nuo 2000 tr. metodininkė. Žymiausiosios auklėtinės: Europos jaunimo uždarų patalpų žolės riedulio čempionės E. Raginskaitė, L.Gatelytė (2001) ir U. Chmeliauskaitė (2009), vicečempionė J. Marcinauskaitė (2005). KKSD Atminimo medalis (2008).
IŠVADOS
Aš manau, kad labai svarbu yra tai, kad bent jau iš 3 karto pavyko, žolės rieduliui išsišaknyti Lietuvoje. Komandiniai žaidimai skatina veikti vieningai, atsižvelgiant į bendrus komandos tikslus bei uždavinius, ugdo savitvardą, ryžtingumą, sąžiningumą, valios savybes. Žaisdami komandinį žaidimą, įsitikiname, kad ne mes vieni norim veikti su kamuoliu, įmušti jį į vartus, suvokiam, kad mūsų veiksmai turi tarnauti bendriems komandos interesams. Komanda “INTA“ 28-erius metus kultivuoja žolės riedulio žaidimą Širvintų miestelyje. Širvintų klubo „INTA“ merginos ir toliau uoliai treniruojasi, tobulėja, kuria naujas strategijas ir siekia kuo geresnių sportinių rezultatų.
