Šiandien INTOS interviu skiltelėje ilgametė intietė Aurelija Bilotaitė-Butkevičienė. Prieš metus po 8 metų pertraukos grįžusi į Intos gretas, šiandien ji yra INTOS gynybos cementas.
Taigi pakalbinkime..!
Sveika, Aurelija! Jau metai, kai grįžai į gimtąją "Intą” ar nesigailėjai tokio savo sprendimo?
Tikrai nesigailiu tokiu sprendimu, netgi labai džiaugiuosiu galėdama prisijungti prie jaunos komandos ir prisidėti žaidimu.
Ar labai kas pasikeitė?
Šiek tiek pasikeitimų yra, jaunas labai kolektyvas, nėra tokių intensyvių griežtų treniruočių grafiko.
Gal galėtum papasakoti, kas Tave atvedė į šį sportą, kas labiausiai sužavėjo Tave jame?
Kas nuo pirmų dienų atvedė? Tai draugės iš kiemo ar klasės, o dabar sugrįžimui atvedė panelė Loreta. Nežinau, kas mane sužavėjo, bet patiko turbūt šis sportas. Buvo taip seniai, kad nelabai prisimenu.
Kas tave mokė žolės riedulio amato?
Mano pirmasis treneris buvo Romas Chmeliauskas. Labai šaunus treneris, net mažutę už rankos vakarais palydėdavo iki namų, kad nebūtų baisu. Paskui perėjau pas Vidmantą Strakšį, kuris taip pat labai nuostabus treneris. Buvo griežtas, reiklus, bet ne veltui. Pagarba jiems. O dabar mano trenerė - Rasa Buzienė.
Įsimintiniausia akimirka iš žolės riedulio gyvenimo?
Daug jų buvo įsimintinų. Ypač stovyklos, varžybos užsienyje
Ką manai, ko reikia širvintų, net ir Lietuvos žolės rieduliui, kad atsirastų būriai norinčių išbandyti šią sporto šaką?
Manau visų pirma reikia gerų sąlygų, t.y. sporto aikščių, salių, inventoriaus geresnio bei palankesnių treniruočių laikų, o kas liečia jaunimą, turi tėvai vaikus teisinga linkme nukreipti, nes šiuolaikinis jaunimas nieko nenori, jiems niekas neįdomu. Dėkinga tėvams, kurie rimtai žiūrėjo į mano sportą ir visada skatino sportuoti.
Kaip vyras žiūri į Tavo norą grįžti prie lazdos?
Vyras iš pradžių žiūrėjo skeptiškai, nes startavau po sugrįžimo nelabai gerai. Toks krūvis po ilgos pertraukos (8 metai-aut.).Bet pamatęs, kad sportuodama gerai jaučiuosiu, o pasikvietus į kelias varžybas, supratęs kaip man tai svarbu, įsitraukė ir jis. Dabar dar ir palaikymą turiu, ir tuom labai džiaugiuosi.
Ar ilgam sieji savo ateitį šioje sporto šakoje?
Pati norėčiau kuo ilgiau, bet tai priklausys nuo sąlygų, t.y. treniruočių patogesnių laikų ir žaidėjų bei trenerių, nes ne visi nori kartu draugiškai treniruotis. Norėtųsi, kad žiūrėtų kaip į riedulininkus, o ne į priešininkus.
Tikrai nesigailiu tokiu sprendimu, netgi labai džiaugiuosiu galėdama prisijungti prie jaunos komandos ir prisidėti žaidimu.
Ar labai kas pasikeitė?
Šiek tiek pasikeitimų yra, jaunas labai kolektyvas, nėra tokių intensyvių griežtų treniruočių grafiko.
Gal galėtum papasakoti, kas Tave atvedė į šį sportą, kas labiausiai sužavėjo Tave jame?
Kas nuo pirmų dienų atvedė? Tai draugės iš kiemo ar klasės, o dabar sugrįžimui atvedė panelė Loreta. Nežinau, kas mane sužavėjo, bet patiko turbūt šis sportas. Buvo taip seniai, kad nelabai prisimenu.
Kas tave mokė žolės riedulio amato?
Mano pirmasis treneris buvo Romas Chmeliauskas. Labai šaunus treneris, net mažutę už rankos vakarais palydėdavo iki namų, kad nebūtų baisu. Paskui perėjau pas Vidmantą Strakšį, kuris taip pat labai nuostabus treneris. Buvo griežtas, reiklus, bet ne veltui. Pagarba jiems. O dabar mano trenerė - Rasa Buzienė.
Įsimintiniausia akimirka iš žolės riedulio gyvenimo?
Daug jų buvo įsimintinų. Ypač stovyklos, varžybos užsienyje
Ką manai, ko reikia širvintų, net ir Lietuvos žolės rieduliui, kad atsirastų būriai norinčių išbandyti šią sporto šaką?
Manau visų pirma reikia gerų sąlygų, t.y. sporto aikščių, salių, inventoriaus geresnio bei palankesnių treniruočių laikų, o kas liečia jaunimą, turi tėvai vaikus teisinga linkme nukreipti, nes šiuolaikinis jaunimas nieko nenori, jiems niekas neįdomu. Dėkinga tėvams, kurie rimtai žiūrėjo į mano sportą ir visada skatino sportuoti.
Kaip vyras žiūri į Tavo norą grįžti prie lazdos?
Vyras iš pradžių žiūrėjo skeptiškai, nes startavau po sugrįžimo nelabai gerai. Toks krūvis po ilgos pertraukos (8 metai-aut.).Bet pamatęs, kad sportuodama gerai jaučiuosiu, o pasikvietus į kelias varžybas, supratęs kaip man tai svarbu, įsitraukė ir jis. Dabar dar ir palaikymą turiu, ir tuom labai džiaugiuosi.Ar ilgam sieji savo ateitį šioje sporto šakoje?
Pati norėčiau kuo ilgiau, bet tai priklausys nuo sąlygų, t.y. treniruočių patogesnių laikų ir žaidėjų bei trenerių, nes ne visi nori kartu draugiškai treniruotis. Norėtųsi, kad žiūrėtų kaip į riedulininkus, o ne į priešininkus.
O kaip manai, kokiomis savybėmis turi pasižymėti pavyzdingas žolės riedulininkas?
Pirmoji sąvybė atsakingas požiūris į treniruotes. Jei lankomumas bus pažangus tai ir rezultatai bus kitokie. Dar žolės reidulininkas turėtų būti užsispyręs, turintis norą ir gerą nuotaiką.
Ir tradicinis Intos klausimas: jei INTAI būtų skirtas milijonas, ir tave įgaliotų jį paskirstyti, kaip paskirstytumei šią sumą?
Nenutuokiu kiek kainuoja pastatyti sporto aikštę, jei šio milijono pakaktų - tai pirmąjį stadioną, kad galėtu geromis sąlygomis sportuoti. Atnaujinčiau inventorių, kad galėtų patogiai sportuoti, o jei dar liktų - tai visą komandą nuveščiau į kokią kelionę (nebūtinai labai toli), kad būtų šioks toks paskatinimas ir komandos šiltas pasibūvimas, "susicementavimas".:)
Ačiū už atsakymus, ir pabaigai, ko palinkėtumei Intos komandai?
Intos komandai palinkėčiau kuo daugiau gerų naujų sportininkų, esamų išlaikymas šioje komandoje, šiltos komandinės atmosferos bei gerų rezultatų.
Pirmoji sąvybė atsakingas požiūris į treniruotes. Jei lankomumas bus pažangus tai ir rezultatai bus kitokie. Dar žolės reidulininkas turėtų būti užsispyręs, turintis norą ir gerą nuotaiką.
Ir tradicinis Intos klausimas: jei INTAI būtų skirtas milijonas, ir tave įgaliotų jį paskirstyti, kaip paskirstytumei šią sumą?
Nenutuokiu kiek kainuoja pastatyti sporto aikštę, jei šio milijono pakaktų - tai pirmąjį stadioną, kad galėtu geromis sąlygomis sportuoti. Atnaujinčiau inventorių, kad galėtų patogiai sportuoti, o jei dar liktų - tai visą komandą nuveščiau į kokią kelionę (nebūtinai labai toli), kad būtų šioks toks paskatinimas ir komandos šiltas pasibūvimas, "susicementavimas".:)
Ačiū už atsakymus, ir pabaigai, ko palinkėtumei Intos komandai?
Intos komandai palinkėčiau kuo daugiau gerų naujų sportininkų, esamų išlaikymas šioje komandoje, šiltos komandinės atmosferos bei gerų rezultatų.
Nuotraukos iš asmeninio A. Butkevičienės archyvo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą