Sveikiname mūsų mylimą trenerę Rasą Buzienę, šiandien švenčiančią gražų 40 metų jubiliejų!
Te netruksta Jums gražių akimirkų sportiniame ir asmeniniame gyvenime, būkite visada tokia energinga, nestokojanti entuziazmo, noro ir džiaugsmo!
INTA džiaugiasi, kad turi Jus!Su Jubiliejumi!
Nuotraukos autorius Evaldas Černiauskas
Jubiliatės biografija: Trenerė Rasa Buzienė yra viena pirmųjų žolės riedulininkių Širvintose. Nuo 1993 metų dirba žolės riedulio trenere. Išsilavinimas - aukštasis. 1991 metais baigė LKKA. Specialybė - dėstytoja, sporto šakos trenerė. 2000 metais suteikta žolės riedulio trenerės metodininkės kvalifikacinė kategorija. Pedagoginis darbo stažas - 18 metų. Rasa kompetetinga žolės riedulio sporto šakoje. Savo žiniomis dalinasi su kolegomis Širvintose, rajone, apskrityje ir šalyje. Trenerė turi autoritetą mokinių, tėvų ir pedagogų tarpe. Ji yra iniciatyvi, atlikdama tiesioginį darbą neatsisako ir papildomų pareigų. Aktyviai dalyvauja mokyklos ir šalies sportinėje veikloje. Puiki mokyklos renginių organizatorė. Dalyvauja pasitarimuose, seminaruose, kursuose, Lietuvos žolės riedulio federacijos veikloje.
Šia proga dar kartelį publikuojame interviu su trenere:
2009 spalio 29 d.
Sveiki, Trenere! Tad pasakykite, kaip gi gyvenimas susiklostė, jog nuėjote žolės riedulio keliu?
Sveiki visi!
Prasidėjo viskas nuo to, kai 1983 m. lapkričio mėn. Širvintose buvo surengtas sąjunginis žolės riedulio turnyras. Šiaulių Tauro komanda padovanojo lazdų ir tuometinė rajono valdžia nusprendė, kad mūsų rajone reikia šį žaidimą žaisti. Buvo pasiūlyta treneriui V. Strakšiui imtis treniruoti komandą. Svarbiausia - buvo skirta lėšų inventoriui, aprangai, varžyboms. Netrūkus buvo renkamos merginos į treniruotes. Širvintose riedulys gyvuoja jau 26 metus, o aš jame nuo pat pirmosios treniruotės. 15 metų žaidžiau Intos komandoje. Buvau puolėja.
Kiek metų esate žolės riedulio trenere?
Trenere dirbu jau 17 metų.
Ko daugiau, gerų ar blogų emocijų suteikė Jums buvimas žolės riedulio bendruomenės nare?
Žinoma, kad daugiau gerų emocijų patyriau šioje sporto šakoje. Aplankiau daug Europos šalių, pati žaidžiau įvairių amžiaus grupių Lietuvos rinktinių sudėtyse, treniruodama vaikus, tapau Lietuvos įvairių amžiaus grupių pirmenybių nugalėtojomis ir prizininkėmis.
Kaip manote, kokie svarbiausi turi būti trenerio bruožai, kad jį galima būtų vadinti – geru treneriu? Ko geras treneris savo darbe turi privengti?
Geras treneris - žmogus, kuris nuoširdžiai bendraudamas su komanda, sugeba išmokyti sporto šakos subtilybių, žaidėjai juo pasitiki. Pagrindiniai trenerio bruožai: profesionalumas, reiklumas sau ir žaidėjams, teisingumas, nuoširdumas. Treneris savo darbe labiausiai turi vengti neteisybės.
Jūsų nuomone, koks turi būti pavyzdingas žolės riedulininkas?
Pavyzdingas riedulininkas - sažiningas, darbštus, pareigingas, tvarkingas, rodantis iniciatyva ir šiek tiek " velnių" priėdęs.
Su kokiomis problemomis susiduriat, dirbdama žolės riedulio trenere?
Dirbdama trenere labiausiai susiduriu su vaikų abejingumu.
Daug metų treniruojate „Intos“ merginas, turbūt sunkumai nepralenkia, o ir merginos ne visada nori suprasti trenerę?
Mūsų INTOS komandoje būna visko, bet mes visos drauge siekiam savo tikslo ir mums labai gerai sekasi.
Kokie trenerės ir komandos tikslai ateinančiuose Lietuvos čempionatuose?
Šiemet esame iškėlę sau užduotį pasirodyti ne blogiau kaip praėjusiais metais. O tai reiškia, kad ir uždarose patalpose, ir lauke turime pakovoti dėl trečios vietos.
Jūsų manynu, kokia yra dabartinė žolės riedulio situacija Širvintose, Lietuvoje?
Šiuo, krizės laikotarpiu, visiems yra sunku su finansais, o noro ir galimybių yra. Tikiuosi greitai visos krizės praeis ir bendromis jėgomis džiuginsim gerais rezultatais savo ištikimiausius gerbėjus.
Pasvajokim, ar realu Širvintų miesteliui turėti žolės riedulio stadioną? Ką jis duotų Širvintoms ir kiekvienam žolės riedulininkui? Valdžios požiūris į šį klausimą?
Širvintų žolės riedulio stadiono klausimas gvildenamas jau virš 20 metų. Kol kas - tai tik graži visų riedulininkų svajonė. Bet svajonės kai kada išsipildo. Belieka laukti ir tikėtis.
Jei Širvintų rieduliui būtų skirtas 1 milijonas litų, ir Jūs įpareigotų paskirstyti, kaip Jūs tai padarytumėte?
Jei turėčiau milijoną, žinoma, Širvintose puikuotusi stadionas.
Ką pasakytumėte, būsimam žolės riedulininkui, jei jis paklaustų dėl ko verta žaisti žolės riedulį?
Žolės riedulį verta žaisti dėl daugelio priežasčių: tai laisvalaikio praleidimo priemonė, būrys naujų draugų, disciplina ir pareigos jausmas, daug kelionių ir naujų įspūdžių, siekimas užsibrėžto tikslo.
Ukrainoje sausio 8-10 dienomis vyko Tarptautinis uždarų patalpų moterų turnyras "Draugystės" taurei laimėti, kuriame dalyvavo ir Lietuvos nacionalinė moterų rinktinė, kurios pagrindą sudaro Šiaulių "Ginstrekte" merginos, bei mūsų miestelio žolės riedulio trenerė, patyrusi Vilniaus "HFTC" žaidėja Aušra Janutaitė! Turnyre, kuriame be lietuvaičių dalyvavo dar devynios komandos iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos nacionalinė moterų rinktinė pasirodė tikrai šauniai! Jos rodė tikrą kovingumą, nors ir traumų, ir gripo epidemijos, apėmusios turnyro dalyvius, pasekmių netrūko, lietuvaitės pasiekė finalą! Deja, tas nelemtasis gripas "pakišo koją" ir finale teko skolintis žaidėjas iš kitų komandų. Čia Lietuvos nacionalinė moterų rinktinė, susirungusi su tikrai stipriu Ukrainos „Sumchankos“ klubu, garbingai atlaikė finalines rungtynes, kurios užsibaigė 1:6 šeimininkių ukrainiečių naudai. Ir šįsyk nugalėtojų "Draugystės" taurė atiteko ne lietuvėms:). Kaip rašoma Lietuvos žolės riedulio federacijos internetiniame puslapyje: "jei ne epidemija šiame turnyre, šios finalinės varžybos, pasak profesionalų, būtų vertos Europos čempionato finalo". Kovą dėl „Draugystės“ taurės stebėjo per 1500 aistruolių. 
